tupinėti

tupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Š, NdŽ, Ds iter. dem. tūpti 1: Pirma višta tupinė́jo, rodosi, galgi padės Mžš. Dvi nedėlias neperėjo, o dabar vėl pradėjo tupinė́t Jrb. 2. iter. dem. tūpti 3: Čia pat bitelė nuo dobilėlio ant dobilėlio tupinėjo, medučio rinkosi Mš. [Kreivėnas] labai gerai mato, kaip nuo žiedo ant žiedo tupinėja bitės V.Bub. Paukščiai tupinė́jo ant stogų ir tvorų NdŽ. Varnos aukštai tupinė́ja ir mėto žemai plūksnas – snigs Pl. | Duok padėsiu duoną – i kam čia musės tupinė̃s?! Mžš. 3. iter. dem. tūpti 4: Vaikai tupinėdavo ant aslos plytų rš. Tupinė́ja, sėdinėja, ir pravartu šitos kelnės [vaikams] Aln. 4. iter. dem. tūpti 5: Aš pasiversiu pilku kiškeliu ir tupinėsiu po ančeželiu Kp. Po tos eglutės tupinė́ja lapė Brž. ^ Tupinė́ja kai šuo šikt OG335. 5. Ant vaikštinėti, trepinėti: O tos kojelės! Kiek tik atmenu, tupinėjo ir tupinėjo Žem. Aš pati po operacijos vos tupinė́ju Vlk. Veizi [ponia] – ponas aplinkui nusprogusią kumelpalaikę tupinėja LTsIV196. Jisai ieško apynių, tupinė́ja aplink medžius Jrb. ^ Tupinė́ji kaip musė po degutą Km. Buvau mažas mažučiukas, tupinėjau kaip geniukas LTR(An). Seneliukas tupinėjo, Dievo sėklos prašinėjo (akėčios) Ėr. | refl.: Taip vieną dieną, mums aplink Velniapėdį besitupinėjant, įvyko savotiška skaičiavimo pamoka A.Mišk. ║ trepsėti: Bernaitis, atšalęs kojas, pradėjo tupinė́t Švnč. 6. DŽ, NdŽ, Jz, Trak, Pn, Jnš, Ds šnek. po truputį dirbinėti, triūsinėti (ppr. mažai padarant): Tupinė́ji par dieną, žinai, motriškos darbas DūnŽ. Tupinė́ji tupinė́ji – vis an vietos, o darbų nematyt Sdk. Jau pasenau, tik apie namus tupinė́ju Ig. Jei mas trobo[je] netupinė̃tumėm, neėdę būtumėt Krš. Rods ką čia dirbti, o tupinė́k tupinė́k Krš. Mūs tėvukas nuolat apie bites tupinė́davo Plv. Barbora tupinė́[ja] par dienų dienas po trobą brūzdama KlvrŽ. Aš nemačiau šviesios dienos: puodus mazgok, apie vaikus tupinė́k Mžš. Ir tu tupinė́k apie gyvulius Kpr. Ištisas dienas senelis tupinėjo sodui skirtame sklype J.Avyž. Kiti vyrai ravinė[ja], tupinė́[ja] aplink kapus, o tėvas – ne Jrb. | Kad pirmąkart gerai nenuravi – vė[l] tupinė́k tenai Mžš. Po daržą tupinė́jo tiek laiko i pavargo Šd. ^ Tupinė́ja kap senukė apie pečių Dkš. Tupinėja kai paskutinis pirdžius Ds. 7. DŽ, NdŽ, KzR, Snt šnek. šokinėti apie ką nors, stengtis įtikti, tūpčioti: Tupinė́k netupinė́jęs, vis tiek nepatiksi Krsn. Ką aš apie jį tupinė́siu, kad aš beveik tokia pati [silpna] Žl. Tupinė́jo apie jį žmona i pati apsirgo Jrb. Senas aš, kad be kepurės apie jį tupinėtau V.Krėv. Senelė visur tik viešnia, ir visi apie ją tupinėja J.Mik. Šokinėčiau, tupinėčiau – bijau pikto vyro LTR(Kp). Sulauksi, kas čia tau daba apei seną tupinė́s Krš. \ tupinėti; aptupinėti; ištupinėti; nutupinėti; patupinėti; pratupinėti; pritupinėti; sutupinėti; užtupinėti